Vožtuvo sandarinimo veiksmingumo reikalavimai turi būti apsaugoti nuo nuotėkio. Atsižvelgiant į skirtingas dalis ir nuotėkio laipsnius, vožtuvo nuotėkis yra skirtingas, todėl reikia pasiūlyti skirtingas nuotėkio prevencijos priemones.
Vožtuvų sandarumo principas
Sandarinimas yra skirtas išvengti nuotėkio, tada taip pat tiriamas vožtuvo sandarumo principas, kad būtų išvengta nuotėkio. Yra du pagrindiniai nuotėkį sukeliantys veiksniai, vienas yra svarbiausias veiksnys, turintis įtakos sandarinimo veiksmingumui, tai yra, tarp sandarinimo porų yra tarpas, o kitas yra slėgio skirtumas tarp dviejų sandarinimo poros pusių. Vožtuvo sandarumo principas taip pat analizuojamas iš keturių aspektų: skysčio sandarumo, dujų sandarumo, nuotėkio kanalo sandarinimo principo ir vožtuvo sandarinimo poros.
1. Skysčio sandarumas
Skysčio sandarumą užtikrina skysčio klampumas ir paviršiaus įtempimas. Kai nesandarus vožtuvo kapiliaras užpildomas dujomis, paviršiaus įtempimas gali atstumti skystį arba patekti į kapiliarą. Taip susidaro tangentiniai kampai. Kai liestinės kampas yra mažesnis nei 90 laipsnių, skystis įpurškiamas į kapiliarą, o tai gali sukelti nuotėkį.
Nuotėkis atsiranda dėl skirtingų terpės savybių. Eksperimentai su skirtingomis terpėmis tomis pačiomis sąlygomis duos skirtingus rezultatus. Tai gali būti vanduo, oras, žibalas ir tt Nutekėjimas taip pat atsiranda, kai liestinės kampas yra didesnis nei 90 laipsnių. Nes tai susiję su riebalais ar vaškine plėvele ant metalinio paviršiaus. Kai plėvelė ant šių paviršių ištirps, pasikeičia metalinio paviršiaus charakteristikos, o iš pradžių atstumtas skystis įsiskverbs į paviršių ir nutekės. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą situaciją, pagal Puasono formulę tikslas užkirsti kelią nuotėkiui arba sumažinti nuotėkio kiekį gali būti pasiektas sumažinant kapiliarų skersmenį ir vidutinį klampumą.
2. Dujų sandarumas
Pagal Puasono formulę dujų sandarumas yra susijęs su dujų molekulių ir dujų klampumu. Nuotėkis yra atvirkščiai proporcingas kapiliaro ilgiui ir dujų klampumui bei proporcingas kapiliaro skersmeniui ir varomajai jėgai. Kai kapiliaro skersmuo yra toks pat kaip vidutinis dujų molekulių laisvės laipsnis, dujų molekulės į kapiliarą patenka laisvu šiluminiu judėjimu.
Todėl, kai atliekame vožtuvo sandarinimo bandymą, terpė turi naudoti vandenį, kad atliktų sandarinimo vaidmenį, o oro, ty dujų, naudojimas negali atlikti sandarinimo. Net jei plastinės deformacijos būdu sumažintume kapiliarų skersmenį žemiau dujų molekulių, mes vis tiek negalime sustabdyti dujų srauto. Priežastis ta, kad dujos vis tiek gali pasklisti per metalinę sienelę. Todėl, kai atliekame dujų bandymus, turime būti griežtesni nei skysčių bandymai.
3. Nuotėkio kanalo sandarinimo principas
Vožtuvo sandariklis susideda iš dviejų dalių: šiurkštumo, kurį sudaro bangos paviršiuje išsibarstę nelygumai ir atstumo tarp smailių banguotumas. Tuo atveju, jei daugumos metalo medžiagų elastingumas Kinijoje yra mažas, jei norite pasiekti sandarumą, turite nustatyti aukštesnius reikalavimus metalinių medžiagų suspaudimo jėgai, ty medžiagos suspaudimo jėga viršija jos slėgį. elastingumas.
Todėl, projektuojant vožtuvą, sandarinimo pora sujungia tam tikrą kietumo skirtumą, kad atitiktų, ir, veikiant slėgiui, bus sukurtas tam tikras plastinės deformacijos sandarinimo efektas. Jei sandarinimo paviršiai visi metaliniai, tai pirmiausia atsiras nelygūs išsikišę taškai ant paviršiaus, ir norint pradžioje plastiškai deformuoti šiuos nelygius išsikišusius taškus, reikia tik nedidelės apkrovos. Padidėjus kontaktiniam paviršiui, paviršiaus nelygumai tampa plastine-elastinga deformacija. Šiuo metu bus matomas abiejų įdubos pusių šiurkštumas. Kai reikia taikyti apkrovą, kuri gali sukelti didelę pagrindinės medžiagos plastinę deformaciją, o abu paviršiai glaudžiai liečiasi, šie išlikę skersmenys gali būti glaudžiai užsandarinti ištisine linija ir apskritimo kryptimi.
4. Vožtuvo sandarinimo pora
Vožtuvo sandariklio pora yra vožtuvo lizdo ir uždarymo dalis, kuri užsidaro, kai jos liečiasi viena su kita. Naudojimo metu metalinis sandarinimo paviršius lengvai pažeidžiamas dėl suspaudimo terpės, vidutinės korozijos, susidėvėjimo dalelių, kavitacijos ir šveitimo. Pavyzdžiui, susidėvėjimo dalelės. Jei susidėvėjusios dalelės yra mažiau nelygumo nei paviršius, įvažiavus sandarinimo paviršių pagerės jo paviršiaus tikslumas ir jis nepablogės. Priešingai, tai pablogina paviršiaus tikslumą.
Todėl renkantis dilimo daleles būtina visapusiškai įvertinti jo medžiagą, darbo sąlygas, sandarinimo paviršiaus tepimą ir koroziją. Kaip ir susidėvėjimo daleles, taip ir renkantis sandariklius turime atsižvelgti į įvairius veiksnius, turinčius įtakos jų veikimui, kad išvengtume nuotėkio. Todėl reikia pasirinkti tas medžiagas, kurios yra atsparios korozijai, braižymui ir erozijai. Priešingu atveju, jei nebus laikomasi kokių nors reikalavimų, jo sandarinimo efektyvumas labai sumažės.